Baldai2.lt

Nuo senovės židinys buvo pagrindinis akcentas kiekvienuose namuose. Kiekvienas meno periodas vystė savitą židinių stilių. Židinys yra vienas iš seniausių patalpų šildymo būdų. Per daugelį metų židiniai tobulėjo, tačiau išsaugojo klasikines ugniakuro formas. 19 a. atsiradus centrinei šildymo sistemai, židinys tapo ugnies buveinės akcentu interjere. Židinio paskirtis - tapti prabangos detale Jūsų namuose bei suteikti jiems jaukumo, šilumos, išskirtinumo. Kiekvienuose namuose jis taikomas prie interjero, jo detalių. Šiluma, naudingumas ir išvaizda – tai trys pagrindiniai kriterijai, lemiantys židinio pasirinkimą. Šiandien ypač aktualus ir ekologiškumo aspektas. Aukštos technologijos leidžia pagaminti židinių ugniakurus su oro cirkuliacijos grotelėmis, dvigubu degimu, o dvigubos sienelės apsaugo pakurą nuo perkaitimo. Šiuolaikiniai židiniai - gamintojų pasididžiavimas! Argi ne puiku būtų po darbų su draugais atsipalaiduoti prie židinio ar krosnelės, pasimėgauti jų žaižaruojančia liepsna ir šiluma?

Geri ir kokybiški židiniai priklauso nuo puikiai savo darbą išmanančių specialistų. Pirkejas, bendraudamas su specialistais, išsako savo norus ir tik tuomet galima daryti brėžinį, nuo kurio ir prasidės darbas. Labai svarbu žinoti ir apsispręsti, kokia bus židinio paskirtis ir konstrukcija, nes nuo to priklauso vėlesnė darbų eiga. Vėliau nebebus galima keisti pamato konstrukcijos, aušinimo ir ventiliacijos vietos. Pavyzdžiui, jei židinys su kapsule, tuomet rekomenduojama iš lauko atvesti šalto oro padavimą, kad šis aušintų kapsulę ir kapsulė netrūktų nuo per didelio karščio.

Židinio su oro šildymo sistema gali būti klasikinė - su akmens, betono, marmuro ar panašia apdaila, kai vykdomas etapinis montavimas. Panašiai etapais židinis yra montuojamas su metalo ar kitais konstruktyvais. Sekanti židinio grupės montavimas, tiksliau tariant, jungimo būdas yra panašesnis į krosneles. Pastarosios pastatomos ar pakabinamos ir be jokios papildomos apdailos tiesiogiai pajungiamos prie dūmtraukio. Tokiu pat būdu galima prijungti ir kai kurių Europos gamintojų židinius, kurie yra vientisi ir turi tik sujungimo su dūmtraukiu alkūnę. Šios krosnelės būna dažniausiai metalo konstrukcijos ir kaisdami skleidžia metalo plėtimuisi būdingus garsus. Kalbant apie senovines krosneles ir vadinamąsias „buržuikes", tikslinga priminti, kad ir kai kurioms iš jų galima taikyti modernių krosnelių vardą. Dabar jų konstrukcijoje naudojamos modernios technologijos ir medžiagos, sudarančios galimybę kūrenimo laikotarpį su viena malkų įkrova ištęsti iki l O ir daugiau valandų. Be abejonės, joms naudojamas valdomas antrinis dujų degimas, skaidrus keraminis stiklas. Šiomis krosnelėmis galima apšildyti pakankamai didelius atvirus patalpų plotus.Ir atviro, ir uždaro tipo modernūs židiniai gali būti gaminami iš tokių pat medžiagų, būti vienodų architektūrinių formų. Esminis jų skirtumas - saugumas ir ekonomiškumas. Uždaro tipo ugniakurai apsaugo nuo atsitiktinio aplink esančių daiktų užsiliepsnojimo. Atviro tipo ugniakurų naudingo veikimo koeficientas 12-23%, o uždaro - nuo 42 iki 86%.