Baldai2.lt

Mėgiami odiniai foteliai ar sofos kiekvienam yra kur kas daugiau nei įpaprastas interjero baldas – jis parodo namų židinio šilumą ir jaukumą. Bet, kad išliktų tokie patys visą laiką, odiniai baldai turėtų atitikti bent kelis pagrindinius kriterijus: neišblukti būti minkštas bei lengvai valomas.

Bet štai ir iškyla problema: kaip nusipirkti minėtas pagrindines patogumo funkcijas atitinkantį daiktą ir nepakenkti gyvenamajai aplinkai bei savo sveikatai? Na, odiniai baldai, be jokių abejonių, yra padaryti iš natūralios odos, tačiau tuo tas natūralumas ir pasibaigia. Prieš tapdama baldo apmušalu, oda turi būti intensyviai apdirbta – ir daugiausia cheminėmis medžiagomis. Šis procesas vadinamas odos rauginimu ir be jo odiniai baldai ir jų apmušalai ilgai netarnautų – labai greitai pradėtų tiesiog pūti. Juk baldų apmušalai tampa atsparūs išblukimui ir purvui tik tada, kai juos apdoroja įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Tai ar galima laikyti kokių nors baldų apmušalus natūraliais net ir tuomet, jei jie išausti iš medvilnės ar grynos vilnos be jokios sintetikos priemaišų? Arba odiniai foteliai ir sofos – ar jie tikrai tokie jau saugūs?

Kita problema dirbant su odiniais baldais yra odos dažymas. Visiškai nesvarbu, kokiu būdu – neekologišku ar ekologišku, – būtų apdorota oda, jai dažyti dažniausiai naudojami sintetiniai neekologiški aniliniai dažai. Taip atsitika dėl to, kad natūralių dažiklių kurie yra randami gamtoje, spalvų gama yra labai ribota – galima natūraliais dažais nudažyti tik tim variantais: juoda, ruda ar smėlio spalva. Be to, tokie dažikliai yra neilgaamžiai ir jiems turi poveikio saulė, tad baldai dažomi natūraliais dažais labai greitai išblunka.

Yra tik mažuma gamintojų, kurie odos rauginimui naudoja TIK tirpalus iš vaisių ir medžių lapų, surinktų nepadarant žalos ir pačiam augalui. Tyrejų tvirtinimu, tokiu būdu apdirbta oda yra nekenksminga ir netoksiška mus supančiai aplinkai. Ekologiški odiniai baldai ir jų apmušalai, kokybe beveik nesiskyria apdorotiesiems chromu – gal tik yra kiek mažiau ilgaamžiai. (Pvz, vokiečių firma „Wasa“ atsisakė gaminant odinius baldus naudoti chromą.)

Svarbiausios odos rauginimo medžiagos yra įvairios cheminios medžiagos junginiai. Jie gan giliai prasiskverbia pro odą ir lieka joje ilgam, tačiau į orą nepatenka – vadinasi, nekenkia ir žmogui. Na nors, iki tam tikro laiko. Kadangi bet kokio gaminio ekologiškumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į įvairius kriterijus: nekenksminga turėtų būti ne tik utilizavimas ir gamyba, bet ir daikto eksploatacija. O su chromuota oda šiuo atveju ne viskas yra taip gerai kaip norėtusi. Todėl daugėja stambių odinių baldų gamintojų, kurie grįžta prie senovinio odos apdirbimo būdų – rauginimo augaliniuose ekstraktuose. Šiuo metu odiniai baldai, kuriuose nėra kenksmingųjų medžiagų, yra gaminami kelių didelių firmų: „deSede“ , „WK Wohnen“, "Bruhl & Sippold“, vokiečių „Rolf Benz“ prancūzų „Ligne Roset“ ir kt.

Tiesa, žodis „aniliniai“ dažų pavadinime šiais laikais vartojamas vien tik dėl to, kad esame pripratę tai sakyti. Pavojingas sveikatai anilinas, buvo naudojamas sintetinių dažiklių gamyboje ir jau seniai pakeistas mažiau kenksmingomis kitomis medžiagomis.

Yra kelios kompanijos, kurios šiuo metu gamina naujos konstrukcijos minkštus baldus: jų apmušalus galima tiesiog išskalbti namuose.